neuroglija
Neuroglija (gr. neuron – 'nervas' + glia – 'klijai') – tai nervinės sistemos pagalbinės ląstelės, kurios nepalaiko nervinio impulso, bet atlieka kritinę paramos, apsaugos ir maitinimo funkciją neuronams.
Pagrindinės funkcijos:
1. Palaiko neuronų struktūrą ir tinkamą mikrosaudą.
2. Maitina neuronus (pvz., perduoda glukozę, pašalina atliekas).
3. Izoliuoja nervinius pluoštus (mielinas).
4. Apsaugo nuo infekcijų (mikroglija – imuninė funkcija).
5. Reguliuoja neurotransmiterių kiekį ir jonų balansą.
Pagrindiniai tipai (centrinėje nervų sistemoje):
- Astrocitai – maitinimas, apsauga, sinapsių reguliavimas.
- Oligodendrocitai – mielino darinimas (izoliacija).
- Mikroglija – imuninė apsauga.
- Ependimocitai – skysčių cirkuliacija (smegenų skilveliuose).
Pavyzdžiai:
1. Gydyme: Gliosė – neuroglijos ląstelių perteklius po smegenų pažeidimo ar uždegimo, dažnai trukdantis nerviniam atsigavimui.
2. Ligoje: Glioblastomas – agresyvus neuroglijos kilmės navikas (gliomos tipas), dažniausiai astocitų ląstelėse.
3. Fiziologijoje: Mielinas, kurį gamina oligodendrocitai, pagreitina nervinio impulso laidumą. Jo pažeidimas (pvz., išsėtinėje sklerozėje) sukelia neurologinius sutrikimus.
Trumpai: Neuroglija – tai nervų sistemos „pamatinės“ ląstelės, kurios palaiko, maitina ir saugo neuronus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.