neomaltizmas
Neomaltizmas – tai XX a. antroje pusėje atsiradusi teorija, kuri teigia, kad pasaulinis gyventojų skaičiaus augimas (ypač vystančiose šalyse) kelia grėsmę žmonijos išlikimui, nes ištekliai yra riboti, o aplinkos tarša ir skurdo padidėjimas gali sukelti katastrofiškas pasekmes. Ši idėja yra T. Malthuso (XVIII–XIX a.) teorijos atnaujinta versija, pritaikyta šiuolaikinėms problemoms.
Pagrindinės idėjos:
1. Gyventojų skaičius auga greičiau nei ištekliai.
2. Per didelis gyventojų tankis skatina skurdą, badą, aplinkos nykimą.
3. Būtinas gyventojų kontrolės skatinimas (pvz., kontracepcijos platinimas).
Pavyzdžiai:
1. Knyga „Gyventojų sprogimas“ (1968) – biologo P. Ehrlich darbas, kuriame įspėjama apie masinį badą dėl per didelio gyventojų augimo.
2. „Romos klubas“ ir jo ataskaita „Augimo ribos“ (1972) – kompiuterinio modeliavimo išvados, kad esant eksponentiniam gyventojų ir pramonės augimui, per 100 metų gali išsekti ištekliai.
Kritika:
Neomaltizmas dažnai kritikuojamas už nepakankamą dėmesį technologiniam pažangai, socialinėms reformoms ir netolygiam išteklių paskirstymui, kurie gali išspręsti daugelį problemų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.