natyvizmas
„Natyvizmas“ – tai literatūrinė ir meno kryptis, atsiradusi XIX a. pabaigoje, kurios tikslas buvo kuo tiksliau, objektyviai ir detaliai atkurti realybę, dažnai akcentuojant žmogaus priklausomybę nuo aplinkos, paveldimumo ir socialinių sąlygų. Natyvizmas siekia pavaizduoti gyvenimą be idealizavimo, neretai atskleidžiant visuomenės problemas, žmogaus instinktus ir „negražias“ gyvenimo puses.
Pagrindiniai bruožai:
- Mokslinis požiūris – rašytojai dažnai remdavosi sociologija, medicina, psichologija.
- Determinizmas – veikėjai dažnai vaizduojami kaip aukos savo aplinkai, genetikai ar socialinei klasei.
- Detalus realybės atkūrimas – aprašomi net ir nemalonūs ar vulgarius dalykai.
- Socialinė kritika – dažnai atskleidžiamos visuomenės nelygybės, skurdas, išsigimimas.
Pavyzdžiai:
1. Émile Zola – prancūzų rašytojas, laikomas natyvizmo pradininku. Jo ciklas „Rugonų-Makaro šeima“ (pvz., romanas „Žerminalis“) detaliai vaizduoja šeimos istoriją per kelias kartas, nagrinėja paveldimumą, alkoholizmą, socialines sąlygas.
2. Gustave Flaubert – nors dažniau siejamas su realizmu, jo kūryboje (pvz., „Ponia Bovari“) yra natyvizmo elementų: detalus psichologinis vaizdavimas, socialinės aplinkos įtaka veikėjų likimui.
3. Theodore Dreiser – JAV rašytojas, kurio romane „Seserė Kerė“ atskleidžiama, kaip socialinė aplinka ir instinktai lemia moters gyvenimo kelią.
Trumpai: Natyvizmas – tai „mokslinis realizmas“, kuris gyvenimą vaizduoja kaip laboratoriją, o žmogų – kaip objektą, priklausomą nuo išorinių ir vidinių jėgų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.