narkozė
Narkozė – tai medicininis terminas, reiškiantis bendrąją anesteziją, t. y. dirbtinai sukeltą sąmonės netekimą ir skausmo jautrumo praradimą, naudojant vaistus (narkotikus). Narkozės metu pacientas yra be sąmonės, kvėpuoja aparatinės ventiliacijos pagalba arba pats, o jo gyvybinės funkcijos yra griežtai stebimos.
Pagrindinės reikšmės:
1. Medicininė procedūra – būsena, kurioje pacientas yra numalšintas operacijai.
2. Perkeltinė reikšmė (šnekamojoje kalboje) – apibūdinti nejautrumą, apatiją ar "susilpnėjusį suvokimą" (pvz., emocinė narkozė).
Pavyzdžiai:
1. Medicininis kontekstas:
Prieš sudėtingą operaciją pacientui buvo įvesta narkozė, kad jis nejustų skausmo.
Chirurgas pradėjo darbą tik įtikėjęs, kad narkozė veikia pilnai.
2. Perkeltinė reikšmė (metaforiškai):
Po ilgų metų rutinos darbas jam tapo kaip narkozė – jis beveik nieko nejautė.
Nuolatinis žiniasklaidos triukšmas sukėlė savotišką emocinę narkozę.
Trumpai: Narkozė – sąmonės išjungimas vaistais, skirta skausmingoms medicininėms procedūroms.
- Terminai: narkozė
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.