„Mozaika“ (dažniausiai vartojama forma) – tai paveikslas arba ornamentas, sudarytas iš mažų, dažniausiai spalvotų, akmenėlių, stiklo, keramikos ar kitų medžiagų gabalėlių, suklijuotų ar įklotų į pagrindą.
Trumpai: Meno kūrinys ar dekoratyvinis paviršius, sudarytas iš smulkių, dažnai spalvotų, vienas su kitu suderintų elementų.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis pavyzdys: Senovės Romos mozaikos vilose ir viešuosiuose pastatuose (pvz., Pompėjos mozaikos), vaizduojančios mitologines scenas, gyvūnus ar geometrinius raštus.
2. Šiuolaikinis pavyzdys: Menininkas sukūrė mozaiką iš spalvoto stiklo, vaizduojančią miesto kraštovaizdį, kuri puošia viešosios erdvės sieną.
3. Perkeltinė reikšmė (metaforiškai): „Europos kultūra yra įvairialypė mozaika, sudaryta iš daugybės tautų tradicijų ir papročių.“ (Čia „mozaika“ reiškia sudėtingą, įvairių dalių visumą.)
Pastaba: Lietuvių kalboje dažniausiai vartojamas „mozaika“ (mot. g., vns. kilm. mozaikos). Žodis „mozaikos“ yra daugiskaitos arba vienaskaitos kilmininko forma (pvz., mozaikos kūrinys, mozaikos elementai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.