Miuridizmas
Miuridizmas – tai islamo sufizmo (mistinės srovės) praktika, kurioje mokinys (miuridas) pasišventa dvasiniam mokytojui (šeičiui ar pirui), siekdamas dvasinio tobulumo ir tiesioginio patyrimo su Dievu. Pagrindinės idėjos:
1. Paklusnumas mokytojui – miuridas visiškai paklūsta šeičio nurodymams, net jei jie atrodo nelogiški.
2. Dvasinis kelias (tarika) – tai sistemingas vidinio savęs viršinimo procesas, dažnai apimantis meditaciją, maldą, pasninką.
3. Asketizmas – atsisakymas materialių malonumų dėl dvasinės pažangos.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Kaukaze (ypač Čečėnijoje ir Dagestane) XIX a. miuridizmas tapo islamo atgimimo ir kovos prieš Rusijos imperiją judėjimo pagrindu (žr. Imam Šamilis – garsus miuridų lyderis).
2. Praktinis: Miuridas gali gauti užduotį naktį kelis kartus atsikelti melstis arba atlikti fizinį darbą be akivaizdžios priežasties – ne dėl pačios užduoties, bet dėl pasiaukojimo ir savęs viršijimo.
Svarbu: Miuridizmas dažnai painiojamas su politiniu islamu ar radikaliomis grupėmis, tačiau esmė – tai dvasinė disciplina, o ne politinė ideologija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.