Žodis „mira“ lietuvių kalboje reiškia „žvilgsnis, žiūrėjimas, akis“ (dažniausiai poetiškai arba seniau vartotina prasmė). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rusų „мира“ – „pasaulis“, bet lietuvių kalboje įgijo specifinę reikšmę).
Pavyzdžiai:
1. „Ašauklėjo miela mira“ – eilėraštyje (Maironis), reiškia „mielas žvilgsnis“ arba „miela akis“.
2. „Juoda mira“ – poetiškai apie tamsų, rimtą žvilgsnį.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai, dažniausiai poezijoje ar senuosiuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.