miljeranizmas
Miljeranizmas – tai politinė ideologija ir praktika, kurios esmė – siekimas pasiekti socialines reformas ir socializmo tikslus ne revoliuciniu, o laipsnišku, reformistiniu būdu per parlamentinę sistemą ir rinkimų pergales. Tai yra revoliucinio marksizmo atmaina, atsisakanti smurto ir diktatūros kaip priemonių.
Pagrindinės idėjos:
1. Socializmo siekiama ne per revoliuciją, o per demokratinius procesus.
2. Pripažįstama valstybės ir jos institucijų svarba pokyčiams įgyvendinti.
3. Tai buvo viena iš socialdemokratijos formavimosi ištakų.
Pavyzdžiai:
1. Aleksandras Miljeranas (1859–1943) – prancūzų socialistas, kurio veikla davė pavadinimą reiškiniui. Jis 1909 m. įėjo į buržuazinę Prancūzijos vyriausybę kaip pramonės ministras, nors jo partija tuo metu oficialiai buvo prieš koalicijas su „buržuazinėmis“ partijomis. Tai sukėlė didelę diskusiją tarptautinėje socialistų sąjungoje apie leistiną socialistų dalyvavimą vyriausybėse.
2. Vokietijos Socialdemokratų Partijos (SPD) evoliucija – XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje partija, pradėjusi kaip marksistinė, pamažu perėmė miljeranizmo principus. Ji ėmėsi reformistinės politikos, siekdama gerinti darbininkų padėtį per įstatymus ir dalyvavimą Reichstage, o ne ruošdama revoliuciją. Tai lėmė jos atsiskyrimą nuo radikalesnių grupuočių (pvz., komunistų).
Trumpai tariant: Miljeranizmas – tai socializmo siekimas reformomis, o ne revoliucija, pradedant dalyvavimu esamose valdžios struktūrose. Jis žymėjo posūkį nuo revoliucinio marksizmo link modernios socialdemokratijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.