Mikanitas
„Mikanitas“ yra neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis asmenį, kuris nuolat skundžiasi, dejuoja, nerimauja ar per daug dėmesio skiria mažybinėms problemoms. Šis terminas dažnai vartojamas šiek tiek pejoratyviai, norint apibūdinti žmogų, kuris pernelyg susikaupęs ant neigiamų dalykų ir nuolat „mirguliuoja“ (iš lietuvių kalbos žodžio „mikti“ – smulkiai dirbti, kuoptis, taip pat „mikčioti“ – skųstis).
Trumpai: tai nuolatinis skundėjas/per daug dėmesio mažybinėms problemoms skiriantis asmuo.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbio kontekste:
- „Nustok būti toks mikanitas! Tai tik nedidelė klaida, galime ją greitai ištaisyti.“
- „Jis vėl pradėjo savo mikanitavimą dėl oro sąlygų – nuolat skundžiasi, kad per šilta ar per šalta.“
2. Apibūdinant elgesį:
- „Mūsų ofise yra vienas mikanitas, kuris visada randa, dėl ko susirūpinti – net jei visi kiti laimingi.“
- „Vietoj to, kad džiaugtumėmės sėkme, Jonas vėl tapo mikanitu ir pradėjo aiškinti, kas galėtų nepavykti ateityje.“
Pastaba: Žodis „mikanitas“ nėra literatūrinės kalbos dalis, bet yra paplitęs šnekamojoje lietuvių kalboje, ypač jaunimo tarpe ar neformalioje komunikacijoje. Jis dažnai naudojamas norint švelniai pašiepti ar nurodyti į pernelyg negatyvų požiūrį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.