miastenija
Miastenija (lot. myasthenia gravis) – tai lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdingas raumenų nuovargis ir silpnumas, kurį sukelia sutrikęs nervų ir raumenų sandūrų perdavimas.
Trumpai:
Organizmas gamina antikūnus, kurie blokuoja arba sunaikina raumenų receptorius, atsakingus už nervinių impulsų priėmimą. Dėl to raumenys tampa silpni, greitai pavargsta, o poilsio atsistato.
Pagrindiniai požymiai:
- Krentantys vokai (ptozė)
- Dvigaras regėjimas (diplopija)
- Kalbos, ryjimo, kramtymo sunkumai
- Galūnių ar kvėpavimo raumenų silpnumas
Pavyzdžiai:
1. Pavyzdys iš simptomų:
Pacientas ryte gali atsimerkti normaliai, bet po kelių valandų vokai pradeda krypti, o akys tampa "sunkios". Po trumpo poilsio (užmerkimo) simptomai laikinai pagerėja.
2. Pavyzdys iš kasdienio gyvenimo:
Asmuo, sergančias miastenija, gali sunkiai valgyti – po kelių kąsnių kramtymo raumenys pavargsta, o ryjimas tampa vis sunkėjantis. Taip pat gali atrodyti, kad jis "šluožia kojomis" vaikščiodamas dėl kojų raumenų silpnumo.
Svarbu: Miastenija gali būti valdoma vaistais, kurie pagerina nervų-raumenų perdavimą, imunosupresantais ar operacija. Ligą diagnozuoja neurologas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.