Maskaronas
„Maskaronas“ – tai architektūrinis arba dekoratyvinis elementas, dažniausiai žmogaus ar fantastinio veido (kartais gyvūno) reljefas ar skulptūra, naudojamas pastatų fasaduose, interjeruose, taip pat baldų, vazų ir kt. papuošimui.
Maskaronai dažnai vaizduojami iškreiptomis, komiškomis ar bauginančiomis išraiškomis ir gali turėti simbolinę (pvz., apsauginę) ar grynai dekoratyvinę funkciją.
Pavyzdžiai:
1. Architektūroje:
Senuose miestuose (pvz., Vilniuje, Kaune) ant pastatų fasadų galima pamatyti akmeninius ar tinkuotus maskaronus – juokaujančius, rūkančius ar grimasuojančius veidus, paprastai virš langų ar durų.
2. Dekoratyviniuose objektuose:
Pavyzdžiui, bronzinėje ar marmurinėje vazo, kurios šonuose iškalta mitologinė būtybės (pvz., gorgonos) veido skulptūra, kuri tarnauja kaip puošybinis elementas.
Kilmė:
Žodis kilęs iš italų kalbos („mascherone“ – „didelė kaukė“).
Istoriškai maskaronai buvo populiarūs nuo Renesanso iki XIX a., ypač baroko ir klasicizmo architektūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.