Maržinalizmas
Maržinalizmas – tai ekonominė teorija, kuri analizuoja ekonominių sprendimų priėmimą remiantis ribiniais (maržiniais) pokyčiais, o ne vidutiniais ar visuminiais dydžiais. Pagrindinis dėmesys skiriamas papildomam naudingumui, kaštams ar produkcijai, atsirandančiam dėl nedidelio kiekio pakeitimo.
Pagrindinės idėjos:
- Sprendimai priimami lyginant papildomas naudas ir papildomas išlaidas.
- Veiksmai vykdomi tol, kol ribinė nauda viršija ribinius kaštus.
Pavyzdžiai:
1. Gamybos sprendimas:
Įmonė gaminėja 100 vienetų produkto, o papildomas vienetas kainuoja 5 eurus (ribiniai kaštai). Jei šio papildomo vieneto pardavimas duoda 8 eurus pajamų (ribinės pajamos), įmonei apsimoka gaminti daugiau, nes ribinė nauda (8 €) > ribiniai kaštai (5 €).
2. Vartotojo elgsena:
Asmuo jau suvalgė 3 obuolius ir svarsto, ar valgyti ketvirtą. Jis vertina papildomą pasitenkinimą (ribinį naudingumą) nuo ketvirto obuolio. Jei šis naudingumas yra mažas arba neigiamas (pvz., dėl sotumo), jis nustos valgyti, nes ribinė nauda nebevertė pastangų.
Svarba:
Maržinalizmas padeda paaiškinti kainų formavimąsi, išteklių paskirstymą ir racionalų elgesį rinkoje. Jis yra pagrindas daugeliui šiuolaikinių ekonomikos teorijų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.