markšeiderystė

Markšeiderystė – tai klaidingas, neteisingas ar klastotas žodžio ar frazės aiškinimas, dažniausiai siekiant iškraipyti pradinę prasmę, pateikti klaidinantį paaiškinimą ar pajuokti.

Pavyzdžiai:

1. Politikoje
„Mūsų oponentai teigia, kad norime sumažinti pensijas. Tai gryna markšeiderystė – mes tik siūlome pensijų sistemos modernizavimą.“
Čia žodis naudojamas apibūdinti priešininkų teiginį kaip sąmoningai iškraipytą.

2. Diskusijose
„Kai jis mano žodžius pavadino 'priešiškais', tai buvo markšeiderystė. Aš tik kritikavau jo idėją, o ne asmenį.“
Kalbėtojas teigia, kad jo žodžiai buvo neteisingai interpretuoti.

Kilmė:
Terminas kilęs iš prancūzų kalbos (marque – ženklas, soudoyer – samdyti) ir istoriškai reiškė „samdomą raštininką“ arba „rašiklį“, kuris klastodavo dokumentus. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniausiai vartojamas perkeltine prasme, pabrėžiant sąmoningą kalbos iškraipymą.

Įrašas
Paaiškinimas	Markšeiderystė – tai klaidingas, neteisingas ar klastotas žodžio ar frazės aiškinimas, dažniausiai siekiant iškraipyti pradinę prasmę, pateikti klaidinantį paaiškinimą ar pajuokti. Pavyzdžiai: 1. Politikoje „Mūsų oponentai teigia, kad norime sumažinti pensijas. Tai gryna markšeiderystė – mes tik siūlome pensijų sistemos modernizavimą.“ Čia žodis naudojamas apibūdinti priešininkų teiginį kaip sąmoningai iškraipytą. 2. Diskusijose „Kai jis mano žodžius pavadino 'priešiškais', tai buvo markšeiderystė. Aš tik kritikavau jo idėją, o ne asmenį.“ Kalbėtojas teigia, kad jo žodžiai buvo neteisingai interpretuoti. Kilmė: Terminas kilęs iš prancūzų kalbos (marque – ženklas, soudoyer – samdyti) ir istoriškai reiškė „samdomą raštininką“ arba „rašiklį“, kuris klastodavo dokumentus. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniausiai vartojamas perkeltine prasme, pabrėžiant sąmoningą kalbos iškraipymą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.