Marinizmas
Marinizmas – tai XVI–XVII a. ispanų literatūros stilius (baroko atmaina), kuriam būdinga:
- sudėtinga, išpuošta kalba, daug retorinių figūrų, metaforų, hiperbolių;
- sąmoningas sudėtingumas, siekiama nustebinti skaitytoją originalumu;
- temos – dažnai meilė, religija, mirtis, grožio trumpalaikiškumas.
Pavyzdžiai:
1. Luis de Góngora – žymiausias marinizmo atstovas. Jo eilėraštyje „Soledades“ („Vienumos“):
„En este, pues, fértil suelo / de dulces aguas y de árboles sombrío…“
Čia gamtos aprašymas pernelyg išpuoštas, pilnas sudėtingų metaforų.
2. Pedro Calderón de la Barca – dramaturgas, kurio kūriniuose (pvz., „Gyvenimas – tai sapnas“) kartais atsiranda marinizmo elementų: iškalbingi monologai, filosofinės alegorijos.
Trumpai: Marinizmas – barokinio stiliaus pernelyg išpuošta, sudėtinga raiškos forma, priešprieša paprastam, aiškiam renesanso stiliumi. Terminas kilo iš poeto Luis de Góngora y Argote pravardės Góngora (marinizmas dar vadinamas gongorizmu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.