manozė

Manozė – tai retas, senas žodis, reiškiantis „maldos knygelė“, „maldynas“ arba „pamaldumo knyga“.
Jis kilęs iš lotynų kalbos žodžio manuale („rankos knyga“), kuris viduramžiais buvo vartojamas liturginėms ar asmeninėms maldoms.

Pavyzdžiai:
1. Senelė iš seno skrynelės išėmė susidėvėjusią manozę ir tyliai pradėjo skaityti vakarinę maldą.
2. Vienuolyno archyve saugoma XVI a. manozė – vertingas religinės kultūros paminklas.

Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis beveik nevartojamas, dažniau sutinkami atitikmenys: maldaknygė, maldynas, pamaldynas.

Įrašas
Paaiškinimas	Manozė – tai retas, senas žodis, reiškiantis „maldos knygelė“, „maldynas“ arba „pamaldumo knyga“. Jis kilęs iš lotynų kalbos žodžio manuale („rankos knyga“), kuris viduramžiais buvo vartojamas liturginėms ar asmeninėms maldoms. Pavyzdžiai: 1. Senelė iš seno skrynelės išėmė susidėvėjusią manozę ir tyliai pradėjo skaityti vakarinę maldą. 2. Vienuolyno archyve saugoma XVI a. manozė – vertingas religinės kultūros paminklas. Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis beveik nevartojamas, dažniau sutinkami atitikmenys: maldaknygė, maldynas, pamaldynas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.