„Mangutas“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis girnos, girnų akmenį (dažniausiai apatinį, nejudamąjį malūnų ar rankinės girnos akmenį).
Trumpai:
Mangutas – girnų akmenys, ypač apatinis, nejudantis akmuo girnoje.
Pavyzdžiai:
1. Senovėje mangutas buvo kruopščiai išlyginamas, kad grūdai gerai sumaltų.
2. Kaimo muziejuje galima pamatyti seną mangutą, kuriuo mėtė grūdus dar prieš šimtmetį.
Žodis „mangutas“ šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.