Makrokosmas

Makrokosmas (gr. makros – 'didelis, ilgas' + kosmos – 'pasaulis, visata') – tai visa visata, didysis pasaulis, suprantamas kaip vientisas, tvarkingas ir harmoniskas visumos. Terminas dažnai naudojamas priešpriešinant su mikrokosmu – mažuoju pasauliu (pvz., žmogumi, kuris savo struktūra atspindi visatos sandarą).

Trumpai: Makrokosmas – visa materinė ir dvasinė visata kaip visuma.

Pavyzdžiai vartosenoje:

1. Filosofijoje / mitologijoje:
„Senovės mąstytojai tikėjo, kad žmogus (mikrokosmas) yra makrokosmo atspindys – jo kūnas ir siela atkartoja visatos struktūrą.“

2. Literatūroje / poezijoje:
„M. K. Čiurlionio kūriniuose dažnai atsispindi makrokosmo ir mikrokosmo sąveikos tema – žmogaus vidinis pasaulis susilieja su begaline visata.“

3. Moksle / kosmologijoje:
„Šiuolaikinė astrofizika tiria makrokosmo dėsnius – galaktikų evoliuciją, tamsiąją energiją ir visatos plėtimąsi.“

Papildoma pastaba:
Terminas dažnai naudojamas dvinarei koncepcijai „makrokosmas – mikrokosmas“ išreikšti, kur žmogus ar bet koks nedidelis visumos elementas laikomas visatos „mažuoju modeliu“. Ši idėja buvo paplitusi nuo senovės (Platonas, stoikai) iki Renesanso ir net romantinės filosofijos.

• Terminai: makrokosmas

Įrašas
Paaiškinimas	Makrokosmas (gr. makros – 'didelis, ilgas' + kosmos – 'pasaulis, visata') – tai visa visata, didysis pasaulis, suprantamas kaip vientisas, tvarkingas ir harmoniskas visumos. Terminas dažnai naudojamas priešpriešinant su mikrokosmu – mažuoju pasauliu (pvz., žmogumi, kuris savo struktūra atspindi visatos sandarą). Trumpai: Makrokosmas – visa materinė ir dvasinė visata kaip visuma. Pavyzdžiai vartosenoje: 1. Filosofijoje / mitologijoje: „Senovės mąstytojai tikėjo, kad žmogus (mikrokosmas) yra makrokosmo atspindys – jo kūnas ir siela atkartoja visatos struktūrą.“ 2. Literatūroje / poezijoje: „M. K. Čiurlionio kūriniuose dažnai atsispindi makrokosmo ir mikrokosmo sąveikos tema – žmogaus vidinis pasaulis susilieja su begaline visata.“ 3. Moksle / kosmologijoje: „Šiuolaikinė astrofizika tiria makrokosmo dėsnius – galaktikų evoliuciją, tamsiąją energiją ir visatos plėtimąsi.“ Papildoma pastaba: Terminas dažnai naudojamas dvinarei koncepcijai „makrokosmas – mikrokosmas“ išreikšti, kur žmogus ar bet koks nedidelis visumos elementas laikomas visatos „mažuoju modeliu“. Ši idėja buvo paplitusi nuo senovės (Platonas, stoikai) iki Renesanso ir net romantinės filosofijos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.