Makrokinematografija
Makrokinematografija – tai kino ar fotografijos technika, kuria filmuojami ar fotografuojami labai smulkūs objektai (pvz., vabzdžiai, augalų detalės, kristalai) taip, kad jie ekrane atrodo daug kartų padidinti, kartais iki gyvenamo dydžio ar net didesni.
Tai yra makrofotografijos judančiuose kadruose atitikmuo.
Pagrindinis tikslas – atskleisti detales, kurios plika akimi nepastebimos, sukurti įspūdingą vaizdinį efektą ar mokslinį įrašą.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos dokumentika
Filmai apie vabzdžius (pvz., BBC „Microcosmos“), kuriuose matomi smulkiausi gyvūnų judesiai, taurelių struktūros, žiedadulkių pernešimas.
2. Moksliniai/mokomieji filmai
Vaizdai, kaip auga kristalai, kaip veikia cheminės reakcijos mikrolygmeniu, ląstelių judėjimas po mikroskopu.
3. Meniniai filmai
Kai kuriuose vaidybiniuose filmuose makrokinematografija naudojama simboliniams vaizdams sukurti – pvz., kraujo lašo ritmuojantis judesys, akaros ašaros ar smėlio grūdelio detalumas.
4. Reklama
Gėrimų reklamose – gaivaus vandens burbulai ar vaisių sultys lėtai juda stiklinėje;
kosmetikos reklamose – odos tekstūros vaizdavimas.
Trumpai: Makrokinematografija – filmavimas itin arti, kad smulkūs objektai atrodytų stebėtinai dideli ir detaliai matytųsi judesyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.