Makiavelizmas
Makiavelizmas – tai politinė filosofija, pagrįsta Niccolò Machiavellio (1469–1527) idėjomis, kurios teigia, kad valdovui leidžiama naudoti bet kokias priemones (įskaitant apgaulę, smurtą, manipuliaciją) valstybės interesų gynimui ar valdžios išlaikymui. Pagrindinis principas: „tikslas pateisina priemones“.
Pagrindinės savybės:
1. Realpolitik – politika grindžiama praktiškumu, o ne moralės normomis.
2. Žmogaus elgesio pesimizmas – manyta, kad žmonės yra savanaudžiai ir linkę į išdavystę.
3. Valdovo vaidmuo – jis turi būti gudresnis už priešus, laikytis žiaurumo, jei reikia, bet vengti neapykantos.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Renesanso Italijos kunigaikščiai, kurie nužudydavo konkurentus ar sudarydavo laikinus sąjungas, kad išsaugotų galią.
2. Šiuolaikinis: Politinė kampanija, kurioje sąmoningai skleidžiamos melagingos žinios apie oponentą, kad būtų įveiktas rinkimuose.
3. Populiariojoje kultūroje: Veikėjai, kaip Francis Underwood („House of Cards“), kurie kelia karjerą naudodami intrigas, šantažą ir sąjungų kūrimą tik iš naudos.
Svarbu: Makiavelizmas dažnai supainiojamas su amoraliu egoizmu, tačiau Machiavellio originaliose mintyse buvo pabrėžiama, kad žiaurumas turi būti proporcingas ir nukreiptas valstybės stabilumui, o ne asmeniniam kaprizui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.