lutecis

Lutecis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškantis lėtą, nerangų, nevikrų, neveiklų žmogų (dažniausiai vartojamas apie vyru). Jis yra kilęs iš žodžio lėtas, o galūnė -ecis suteikia jam šiek tiek paniekos ar švelnaus juokelio atspalvį.

Pavyzdžiai:

1. "Neprašyk jo pagalbos su kompiuteriu – jis toks lutecis, kad net pelę pavargs laikyti."
(Reiškia, kad žmogus yra labai lėtas ar nepatogus naudotis technika.)

2. "Eik greičiau, nereikia būti tokiu luteciais! Autobusas jau atvažiuoja."
(Čia žodis vartojamas kaip švelnus priekaištas dėl lėtumo.)

Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, pokštaujant ar šiek tiek kritikuojant, bet ne ypač įžeidžiančia prasme.

• Terminai: lutecis

Įrašas
Paaiškinimas	Lutecis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškantis lėtą, nerangų, nevikrų, neveiklų žmogų (dažniausiai vartojamas apie vyru). Jis yra kilęs iš žodžio lėtas, o galūnė -ecis suteikia jam šiek tiek paniekos ar švelnaus juokelio atspalvį. Pavyzdžiai: 1. "Neprašyk jo pagalbos su kompiuteriu – jis toks lutecis, kad net pelę pavargs laikyti." (Reiškia, kad žmogus yra labai lėtas ar nepatogus naudotis technika.) 2. "Eik greičiau, nereikia būti tokiu luteciais! Autobusas jau atvažiuoja." (Čia žodis vartojamas kaip švelnus priekaištas dėl lėtumo.) Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, pokštaujant ar šiek tiek kritikuojant, bet ne ypač įžeidžiančia prasme.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.