Lumpenproletariatas – tai socialinė klasė, kurią sudaro asmenys, atskirti nuo reguliaraus darbo jėgos ir gyvenantys visuomenės pakraštyje. Jie dažnai neturi nuolatinio darbo, gyvena iš atsitiktinių uždarbių, nusikalstamų veikų ar išmaldos, ir paprastai nėra politiškai sąmoningi ar organizuoti.
Terminą XIX a. pradėjo vartoti Karlas Marksas, apibūdindamas tuos darbininkus, kurie dėl skurdo, nusikalstamumo ar kitų priežasčių neturi klasinės sąmonės ir gali būti lengvai manipuliuojami prieš kitus darbininkus.
Pavyzdžiai:
1. Šiuolaikinis kontekstas: Narkotikų prekeiviai, elgetos, nusikaltėliai ar žmonės, gyvenantys gatvėse be pastovios gyvenamosios vietos, kurie išgyvena iš dienos į dieną, neretai užsiimdami nelegalia veikla.
2. Istorinis kontekstas: Marksas lumpenproletariatu vadino žmones, kurie per Prancūzijos revoliucijas buvo pasitelkti kaip smurtinės jėgos prieš revoliucinius darbininkus, nes jie neturėjo ideologinių įsitikinimų ir veikė tik dėl materialinės naudos.
Trumpai tariant, lumpenproletariatas – tai visuomenės „apačia“, atskirta nuo produktyvios darbo jėgos ir dažnai gyvenanti socialinės rizikos sąlygomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.