Lučizmas – tai filosofinė ir religinė doktrina, pagal kurią šviesa (lot. lux) yra pagrindinė visatos esmė, dvasinio pažinimo šaltinis ir gėrio simbolis. Ji dažnai siejama su gnosticine tradicija, kurioje šviesa atstovauja dvasinę tiesą, o tamsa – materialų pasaulį ir nežinojimą.
Trumpai:
Lučizmas teigia, kad šviesa yra dieviškoji energija, kuri gali išlaisvinti žmogų iš materialaus pasaulio apgaulės ir nuvesti į dvasinį atsivėrimą.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
Kai kurios gnostinės sektystės (pvz., manicheizmas) mokė, kad žmogaus siela yra „šviesos dalelė“, įkalinta tamsos (materijos) pasaulyje, ir tik pažinimas gali ją išlaisvinti.
2. Filosofijoje / simbolizme:
Renesanso metu šviesos simbolika buvo naudojama atstovauti žinojimui ir proto galiai (pvz., „Šviesos amžius“ – Apšvietos epochos terminas, nors ir vėlesnis, perima šią idėją).
3. Šiuolaikiniame žargone:
Kartais vartojama metaforiškai apibūdinti žmones ar judėjimus, siekiančius „išskleisti tiesą“ ar kovoti su „tamsa“ (pvz., korupcija, dogmatizmu). Pavyzdžiui: „Jų politinė platforma buvo grįsta lučizmo idėjomis – siekė šviesos tiesoje ir skaidrumo“.
Svarbu: Terminas retai vartojamas kasdienėje kalboje;
dažniau sutinkamas religijų istorijos, filosofijos ar ezoterinių tekstų kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.