Liumpenproletariatas – tai žodis, kilęs iš Karlo Marxo ir Frydricho Engelso raštų, reiškiantis socialinę klasę, kuri neturi nei nuolatinio darbo, nei aiškios klasinės sąmonės, ir gyvena visuomenės pakraštyje. Jie dažnai siejami su netvarka, nusikalstamumu, alkoholiu ar narkotikais, ir Marxas juos laikė „pasyvios“ masės, nes jie, jo nuomone, negali prisidėti prie revoliucinio judėjimo.
Trumpai: Tai visuomenės „apačia“ – žmonės be nuolatinio darbo, pastovios gyvenamosios vietos ar socialinės atramos, gyvenantys iš atsitiktinių užsiėmimų ar neteisėtos veiklos.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas: XIX a. Europos miestų gatvėse gyvenantys elgetai, smulkūs vagys, prostituotos ar atsitiktinius darbus atliekantys žmonės, kurie neturėjo jokių gamybos priemonių ir nebuvo organizuoti kaip darbininkų klasė.
2. Šiuolaikinis kontekstas: Žmonės, gyvenantys palapinėse ar squat’uose, besiverčiantys išmaldos prašymu, smulkiomis vagystėmis ar prekyba narkotikais, ir neturintys jokio ryšio su formalia ekonomika ar politine veikla.
Svarbu: Šis terminas dažnai naudojamas kritiškai, pabrėžiant socialinę atskirtį ir ekonominę marginalizaciją, bet jis taip pat gali būti stigma, nes apibendrina įvairias asmenų patirtis į vieną neigiamą stereotipą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.