lingafoninis
„Lingafoninis“ – tai būdvardis, susijęs su lingafonine technika (iš lot. lingua – „kalba“ ir gr. phonē – „garsas“), kuri XX a. antroje pusėje buvo naudojama kalbų mokymui. Metodas buvo paremtas klausymu ir kartojimu, dažniausiai naudojant garso įrašus (plokšteles, kasetes) ir vadovėlius su tekstų rinkiniais.
Trumpai:
Lingafoninis – susijęs su kalbų mokymu per klausymą ir garso įrašus (dažniausiai kalbų laboratorijose ar savarankiškai).
Pavyzdžiai:
1. Mokymo kontekste:
„Mokykloje turėjome lingafoninius pamokų segmentus, kur klausėmės įrašų ir kartojome frazes.“
2. Technologijos kontekste:
„XX a. septintajame dešimtmetyje lingafoniniai komplektai (plokštelės su vadovėliais) buvo populiarus būdas mokytis užsienio kalbų.“
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, nes šiuolaikinis kalbų mokymasis dažniau naudoja interaktyvias technologijas (programėles, vaizdo įrašus, podcastus), o ne tradicinę „lingafoninę“ techniką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.