liktorius

Liktorius (lot. lictor) – tai Senovės Romos valdininkas, kuris lydėdavo aukščiausius pareigūnus (konsulus, pretorius, diktatorius) ir vykdė jų įsakymus, dažnai naudodamas smurtą. Liktorius nešėdavo fasces – surištą rykščių ryšulį su kirviu viduryje, simbolizuojantį valdžią ir bausmę.

Pagrindinės funkcijos:
1. Apsaugoti pareigūną.
2. Vykdyti bausmes (plakti rykštėmis, giljotinuoti).
3. Valdyti minią ir skelbti įsakymus.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Konsulą lydėjo 12 liktorių, nešančių fasces, kurie rodė jo galią nuteisti net mirties bausme.

2. Metaforinis vartojimas:
Rašytojas apibūdino griežtą mokytoją kaip „mokyklos liktorių“, valdantį klasę geležine ranka.

Trumpai: Liktorius – Romos pareigūno sargybinis ir įsakymų vykdytojas, valdžios ir drausmės simbolis.

• Terminai: liktorius
• Pavardės: Liktorius

Įrašas
Paaiškinimas	Liktorius (lot. lictor) – tai Senovės Romos valdininkas, kuris lydėdavo aukščiausius pareigūnus (konsulus, pretorius, diktatorius) ir vykdė jų įsakymus, dažnai naudodamas smurtą. Liktorius nešėdavo fasces – surištą rykščių ryšulį su kirviu viduryje, simbolizuojantį valdžią ir bausmę. Pagrindinės funkcijos: 1. Apsaugoti pareigūną. 2. Vykdyti bausmes (plakti rykštėmis, giljotinuoti). 3. Valdyti minią ir skelbti įsakymus. Pavyzdžiai: 1. Istorinis kontekstas: Konsulą lydėjo 12 liktorių, nešančių fasces, kurie rodė jo galią nuteisti net mirties bausme. 2. Metaforinis vartojimas: Rašytojas apibūdino griežtą mokytoją kaip „mokyklos liktorių“, valdantį klasę geležine ranka. Trumpai: Liktorius – Romos pareigūno sargybinis ir įsakymų vykdytojas, valdžios ir drausmės simbolis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.