lialemancija
„Lialemancija“ yra kalbinė klaida, kai žodis ar frazė vartojama neteisingai dėl jo skambesio panašumo į kitą, dažnai sudėtingesnį ar „intelektualų“ žodį, tačiau realiai tokio žodžio nėra arba jo reikšmė iškraipoma. Tai yra tam tikras malapropizmas (žodžių painiojimas) arba pseudointelektualizmas, kai kalbėtojas nori atrodyti išmanantis, bet netyčia sukuria ar iškraipo žodį.
Trumpai: tai nesąmoningai sukurtas ar iškraipytas žodis, vartojamas vietoj teisingo, dažnai siekiant atrodyti raštingesniu.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis atvejis:
Vietoj teisingo žodžio „analogija“ (panašumas) sakoma „lialemancija“, nes skamba „moksliškai“.
Pvz.: „Jis bandė paaiškinti savo mintį naudodamas kažkokią lialemanciją, bet niekas nesuprato.“
(Čia tikriausiai turėta omeny analogija.)
2. Kasdienis vartojimas:
Žmogus nori pasakyti „aliteracija“ (tos pačios raidės/skiemens kartojimas), bet sako „lialemancija“, manydamas, kad tai teisingas terminas.
Pvz.: „Poetei labai mėgstama lialemancija – jos eilėse dažnai kartojasi raidės.“
(Čia klaidingai vartojama vietoj aliteracijos.)
Iš kur atsirado?
Žodis „lialemancija“ pats yra pavyzdinė lialemancija – jis neturi etimologijos ar oficialios reikšmės, bet skamba įtikinamai (kaip iš mokslo ar filosofijos). Jis dažnai naudojamas kaip sąvoka paaiškinanti patį reiškinį – t.y., kalbėti apie „lialemanciją“ reiškia kalbėti apie tokio tipo kalbines klaidas.
Alternatyvūs terminai: malapropizmas, žodžių painiojimas, pseudomokslinė kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.