Legitimizmas
Legitimizmas – tai politinė doktrina arba principas, pagal kurį valdžia turi būti teisėta (legitimi), t. y. pagrįsta įstatymais, tradicija, tautos valia ar kitais visuotinai pripažįstamais kriterijais. Paprastai legitimizmas siejamas su teisėtu valdovo ar valdžios statusu, kuris užkerta kelią savivalėi, perversmams ar anarchijai.
Trumpai:
Legitimizmas teigia, kad valdžia yra teisėta, jei ji atitinka nustatytas taisykles arba yra pripažįstama visuomenės.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis pavyzdys:
Po Napoleono karų 1815 m. Vienos kongrese Europos monarchai siekė grąžinti senąsias dinastijas (pvz., Burbonus Prancūzijoje), remdamiesi legitimizmo principu – valdžia turi priklausyti „teisėtiems“ valdovams pagal įpėdinystės teisę, o ne revoliucijoms ar užkariavimui.
2. Šiuolaikinis pavyzdys:
Šiuolaikinėse demokratijose rinkimų rezultatų pripažinimas yra legitimizmo forma: valdžia laikoma teisėta, jei ji išrinkta laisvuose ir sąžininguose rinkimuose, o piliečiai sutinka paklusti jos sprendimams.
3. Teisinis legitimizmas:
Valstybės konstitucija suteikia legitimizmą valdžiai – jei institucijos veikia pagal konstituciją ir įstatymus, jų galia laikoma teisėta (pvz., teismų sprendimų įgyvendinimas).
Svarbu: Legitimizmas gali būti grindžiamas įvairiais pagrindais – tradicija (kaip monarchijoje), racionalumu (įstatymais), charizma (lyderio autoritetu) arba demokratiniu sutikimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.