lauda
"Lauda" – tai senovinis žodis, reiškiantis garbinimą, pagyrą, šlovinimą (dažniausiai Dievui, šventiesiems arba didingiems žmonėms ar dalykams).
Kilęs iš lotynų kalbos žodžio "laus" („šlovė, pagyrimas“).
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
„Bažnyčioje skambėjo maldos ir laudos Dievui.“
(Čia „lauda“ – garbinimas, šlovinimas per giesmes ar meles.)
2. Poetiniame ar literatūriniame kontekste:
„Poetas savo eilėraštyje skiria laudą gamtos grožiui.“
(„Lauda“ čia – pagyrimas, išaukštinimas.)
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje, poezijoje ar religiniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.