Laringofonas – tai kalbos garsas, kuris susidaro gerklėje (laringėje), kai balsų stygos arba gerklės raumenys susitraukia arba vibruoja be didesnio oro srauto iš plaučių. Tai garsai, kurie dažniausiai nebalsingi ir gali būti naudojami kalboje kaip priebalsiai arba garsų ypatybės.
Trumpai: Garsai, kurie sklinda iš gerklės, o ne iš burnos ar nosies.
Pavyzdžiai:
1. Arabų kalboje – garsas /ħ/ (rašomas ح) yra laringofonas. Jis tariamas traukiant orą per susiaurėjusią gerklę, panašiai į "šnabždesį".
Pvz.: arab. حَزِين (ḥazīn) – liūdnas.
2. Hebrajų kalboje – garsas /ʔ/ (gerklės prisiveržimas, glotalinis stopas) yra laringofonas.
Pvz.: hebr. אַתָּה (ata) – tu (tarp "a" ir "t" yra trumpas gerklės uždarimas).
3. Lietuvių kalboje – gerklės prisiveržimas (glotalinis stopas) taip pat pasitaiko, nors nėra fonologiškai reikšmingas.
Pvz.: kai tariant atskirai "e-u" arba "a-ą", tarp garsų gali atsirasti trumpas gerklės uždarimas.
4. Kopčių kalbose (pvz., Nama) – naudojami klikčių garsai, kurie dalinai yra laringofonai, nes jų gamyba apima gerklės judesius.
Svarbu: Laringofonai yra svarbūs fonetikos tyrimuose, ypač nagrinėjant kalbas, kuriose gerklės garsai turi skirtingą reikšmę (pvz., semitų kalbos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.