Lanūgas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis liežuvį (organą burnoje) arba kalbą (kaip komunikacijos priemonę). Šis terminas dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose, tautosakoje ar poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Fizinė reikšmė (organas):
„Jis įkando sau lanūgą, kai krito.“
(Reiškia: įkando sau liežuvį.)
2. Kalbos / komunikacijos reikšmė:
„Gudri lanūga daugiau nuveikia nei stiprios rankos.“
(Reiškia: kalba ar žodis gali būti veiksmingesni už fizinę jėgą.)
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas žodis „liežuvis“ (organui) arba „kalba“ (komunikacijai), tačiau „lanūgas“ išlaikė poetinį atspalvį ir kartais sutinkamas literatūroje ar idiomose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.