Landšturmas
Landšturmas (vok. Landsturm) – tai istorinis terminas, reiškiantis paskutinę kariuomenės atsargą arba tautinę gynybą, mobilizuojamą ekstremalių grėsmių (pvz., karo) atveju. Ši sąvoka buvo paplitusi XIX–XX a. pradžioje Europoje, ypač Vokietijos imperijoje ir Austrijos-Vengrijos imperijoje.
Trumpai:
Tai paskutinė karo atsarga, sudaryta iš neprofesionalių karių (dažniausiai vyresnio amžiaus vyrų arba netreniruotų naujokų), kuri buvo kviečiama tarnauti tik esant didžiausiai grėsmei valstybei.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietija mobilizavo landšturmą, kai reguliariosios kariuomenės pajėgų neužteko. Į landšturmą buvo šaukti vyrai iki 45 metų, kurie anksčiau nebuvo tarnavę arba buvo atsargos kariai.
2. Lietuvos istorijoje:
Po 1830–1831 m. sukilimo Rusijos imperija į Lietuvą ir Lenkiją įvedė landšturmo sistemą kaip papildomą karinę jėgą, siekdama sustiprinti kontrolę regione. Tai buvo viena iš priemonių slopinti nacionalinius judėjimus.
3. Šiuolaikinis analogas:
Nors landšturmo sąvoka nebenaudojama, panašų principą atspindi šiuolaikinės šalies gynybos sistemos, kai karo atveju gali būti šaukiamos papildomos pajėgos iš civilinių asmenų (pvz., nacionalinė gynyba ar rezervistai).
Papildoma informacija:
- Terminas kilęs iš vokiečių kalbos (Land – „šalis“, Sturm – „audra“ arba „puolimas“).
- Kartais vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant paskutinį išteklių ar gynybinį būdą bet kurioje srityje (pvz., „įmonė panaudojo savo landšturmą – visus likusius darbuotojus – siekdama išgelbėti projektą“).
Jei turite konkrečiau konteksto, galiu papildyti paaiškinimą!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.