Landgrafas
Landgrafas (vok. Landgraf) – tai viduramžių Vokietijos feodalinės hierarchijos titulas, reiškęs „žemės grafą“. Jis buvo aukštesnis už paprastą grafą (Graf), nes landgrafas valdė tiesiogiai iš imperatoriaus, o ne per kitą feodalą, ir dažnai turėdavo teisę teisti bei rinkti mokesčius savo žemėse.
Trumpai:
- Tai aukštas feodalinis titulas Vokietijos imperijoje.
- Landgrafas valdė dideles sritis (žemes), dažnai su plačiomis teisėmis.
- Titulas atitiko kunigaikščio statusą.
Pavyzdžiai:
1. Landgrafas Tiuringijoje – vienas žymiausių landgrafų, valdęs Tiuringijos regioną. Pvz., Landgrafas Liudvikas IV (XIII a.) buvo Šventosios Romos imperijos svarbus valdovas.
2. Landgrafas Hesėje – Hesės regiono valdovai, pvz., Landgrafas Pilypas I (XVI a.), žymus reformacijos šalininkas. Vėliau Hesės landgrafai tapo kunigaikščiais, o vėliau – karaliais (pvz., Hesės-Kaselio landgrafai).
Papildoma informacija:
Titulas išliko iki XIX a., kai Vokietijos imperija buvo panaikinta. Dabar jis yra istorinis terminas, naudojamas kalbant apie viduramžių ar ankstyvųjų naujųjų laikų Vokietijos istoriją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.