Labirintodontai (lot. Labyrinthodontia – „labirinto dantys“) – tai išnykusi senovinių amfibijų grupė, gyvavusi nuo devono iki triaso laikotarpio. Pavadinimas kilęs iš būdingos jų dantų struktūros: dantų emalis sudarydavo sudėtingas, labirinto formas primenančias raukšles.
Pagrindiniai bruožai:
- Stambūs, dažnai nuo 1 iki 4 metrų ilgio, primityvūs stuburiniai.
- Gyveno vandens telkinių pakrantėse arba pelkėse.
- Laikomi pirmųjų keturkojų (tetrapodų) evoliucijos šaka, artimi senovinėms žuvims ir roplų pirmtakams.
Pavyzdžiai:
1. Eogyrinus – vėlyvojo karbono laikotarpio stambi vandens amfibija, primenanti krokodilą.
2. Mastodonsaurus – triaso laikotarpio labai stambus plokščiagalvis labirintodontas, siekęs iki 6 metrų ilgio.
Labirintodontai buvo svarbūs perėjimo nuo vandens gyvenimo prie sausumos formų evoliucijoje, tačiau išnyko, palikdami vietą modernesnėms amfibijoms ir ropliams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.