Labioveliarinis
Labioveliarinis – tai fonetinis terminas, reiškiantis garsą, kuris artikuliuojamas abu lūpomis (labialinis) ir minkštuoju gomuriu (veliarinis) vienu metu.
Paprastai tai reiškia garsus, kurie jungia dvi artikuliacines vietas:
- Lūpų dalyvavimą (pvz., kaip [p], [b], [m]).
- Minkštojo gomurio dalyvavimą (pvz., kaip [k], [g]).
Pavyzdžiai:
1. Anglų kalboje – garsas [w] (pvz., žodyje "water"):
- Lūpos suapvalinamos (labializacija).
- Liežuvio užpakalis pakeliamas link minkštojo gomurio (veliarizacija).
2. Lietuvių kalboje – garsai "u", "ū" (pvz., "uostas", "ūkas"):
- Kartais gali būti labioveliariniai, ypač kai lūpos aktyviai suapvalinamos, o liežuvio padėtis artima veliarinei.
3. Kiti pavyzdžiai – kai kurios kalbos turi labioveliarinius sprogstamuosius arba nosinius garsus (pvz., [k͡p] arba [ŋ͡m]), paplitusius Afrikos kalbose (pvz., jorubų, igbų).
Trumpai: Labioveliarinis garsas – tai garsas, kuriam reikia ir lūpų, ir minkštojo gomurio kartu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.