Kvietizmas – tai filosofinė ir religinė doktrina, kuri teigia, kad žmogus negali pasiekti išganymo ar dvasinio tobulumo savo jėgomis, o tik per Dievo malonę, kuri yra suteikiama kaip kvietimas (lot. vocatio). Kitaip tariant, žmogus yra "kviečiamas" į tikėjimą ir išgelbėjimą Dievo iniciatyva, o ne savo nuopelnais ar pasirinkimu.
Pagrindinės idėjos:
- Išganymas priklauso nuo Dievo valios, o ne žmogaus.
- Žmogaus valia yra surakinta nuodėmės, todėl jis negali pats pasirinkti tikėti.
- Tikėjimas atsiranda kaip Dievo malonės dovana per Šventąją Dvasią.
Pavyzdžiai:
1. Religijos istorijoje:
Kvietizmas yra glaudžiai susijęs su kalvinizmu ir kitomis reformacijos tradicijomis. Pavyzdžiui, Jonas Kalvinas mokė, kad Dievas iš anksto pasirinko (predestinavo) tam tikrus žmones išganymui, o jų tikėjimas yra Dievo kvietimo pasekmė.
2. Kasdienėje kalboje:
Žodis kartais vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant paskatą ar vidinį "šaukimą" veikti. Pavyzdžiui:
"Jis jautė kvietimą tarnauti kitiems, todėl tapo gydytoju."
Čia pabrėžiama ne tik asmeninis pasirinkimas, bet ir kažkas gilesnio – tarsi "aukštesnė" paskata.
Trumpai tariant: Kvietizmas – tai idėja, kad tikėjimas ir išganymas ateina ne iš žmogaus, o iš Dievo kvietimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.