"Konvoliutas" – tai lietuviškas terminas, kuris reiškia sukimo, susukimo arba susipynimo būdu suformuotą daiktą, struktūrą ar elementą.
Žodis kilęs iš lotyniško convolutus („susuktas, suvyniotas“) ir dažniausiai vartojamas specializuotuose kontekstuose:
Pagrindinės reikšmės:
1. Botanikoje – augalo dalis (lapas, ūglis), susuktas spirale ar pynute.
2. Anatomijoje / medicinoje – raukšlėta, vingiuota struktūra (pvz., smegenų iškarpa).
3. Technikoje / matematikoje – susipynusi forma arba operacija, susijusi su funkcijų „sukimu“ (konvoliucija).
Pavyzdžiai:
1. Botanika:
„Kai kurios vijoklinės augalų rūšys turi konvoliutus lapus, kurie apvynioja atramas.“
2. Anatomija:
„Smegenų žievė sudaryta iš daugybės konvoliutų, kurie padidina jos paviršiaus plotą.“
Pastaba:
Šis žodis nėra dažnas kasdienėje kalboje. Jį galima sutikti mokslinėje literatūroje, anatomijos ar botanikos vadovėliuose, taip pat inžinerijos kontekste (pvz., signalų apdorojime).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.