kontingentizmas
Kontingentizmas (angl. contingentism) – tai filosofinė pozicija, teigianti, kad egzistuoja tikrovės aspektai, kurie yra atsitiktiniai (kontingentiški), t.y. jie gali būti kitokie, nei yra dabar, ir jų būtis nėra nei būtina, nei amžina. Kitaip tariant, kontingentizmas priešpastatomas necessitarizmui (būtinumui), kuris teigia, kad viskas, kas egzistuoja, yra būtina.
Pagrindinė idėja:
Kai kurie dalykai (faktai, savybės, egzistavimas) nėra logiškai ar metafiziškai neišvengiami – jie gali būti ir nebūti.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniai įvykiai
Pavyzdžiui, tai, kad Lietuva 1990 m. atkūrė nepriklausomybę, yra kontingentiškas faktas. Tai galėjo neįvykti, jei istorijos aplinkybės būtų buvusios kitokios (pvz., jei SSRS būtų sėkmingai numalšinusi nepriklausomybės judėjimą).
2. Asmeniniai pasirinkimai
Tavo šiandieninis apsirengimas yra kontingentiškas – galėjai pasirinkti kitus drabužius, net jei pasirinkai konkrečius. Tai nėra būtina, o priklauso nuo laisvos valios ar aplinkybių.
3. Gamtos dėsniai
Kai kurie kontingentistai teigia, kad net fizikos dėsniai gali būti kontingentiški – visata galėjo turėti kitokius dėsnius, nei turi dabar (pvz., gravitacija galėjo būti stipresnė ar silpnesnė).
4. Egzistavimas
Kontingentizmas dažnai aptariamas ontologijoje: pvz., tai, kad egzistuoja konkrečios rūšys (kaip dinozaurai ar žmogus), nėra būtina – evoliucija galėjo vykti kitaip.
Trumpai:
Kontingentizmas – mokymas, kad daug kas pasaulyje nėra neišvengiama, o gali būti ir kitaip. Tai pabrėžia atsitiktinumą, galimybes ir alternatyvius scenarijus tikrovėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.