kontenpliatyvus
Žodis „kontempliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos (contemplativus) ir reiškia susijusį su kontempliacija, gilumą, atsiskyrimą nuo pasaulietiškų reikalų, dvasinį susikaupimą ar meditaciją. Dažniausiai vartojamas kalbant apie religinį, filosofinį ar meninį požiūrį, kuriam būdinga refleksija, stebėjimas ir vidinė koncentracija.
Trumpai:
Kontempliatyvus – nukreiptas į vidinį pasaulį, dvasinį susikaupimą, meditaciją ar gilų apmąstymą.
Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas:
Vienuolių kontempliatyvus gyvenimas vienuolyne buvo skirtas maldai ir dvasiniam tobulėjimui.
(Čia pabrėžiamas atsiskyrimas nuo pasaulio ir dėmesys vidinei dvasinei patirčiai.)
2. Filosofinis / asmeninis kontekstas:
Po ilgų kontempliatyvių valandų prie ežero jis priėmė svarbų gyvenimo sprendimą.
(Nurodoma gilaus apmąstymo, susikaupimo į save būsena.)
3. Menas / literatūra:
Jo tapybai būdingas kontempliatyvus stilius, kuris kviečia žiūrovą į vidinę refleksiją.
(Meninis kūrinys, skatinantis susikaupimą, meditaciją ar gilų susidomėjimą.)
Sinonimai: meditacinis, refleksyvus, susikaupęs, dvasinis, atsiskyrėliškas.
Priešingos reikšmės: aktyvus, veiklus, pragmatiškas, pasaulietiškas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.