Konkordat – tai tarptautinė sutartis tarp Šventojo Sosto (Vatikano) ir valstybės, reguliuojanti bažnyčios ir valstybės santykius, bažnytinės veiklos sąlygas tam tikroje šalyje.
Pagrindiniai aspektai:
Tvirtinama bažnyčios teisinė padėtis valstybėje.
Reguliuojami klausimai, tokie kaip santuoka, religinis švietimas, bažnytinio turto valdymas.
Tai formalus, abipusiškai pripažįstamas dokumentas.
Pavyzdžiai:
1. Lenkijos konkordatas (1993) – atkūrė diplomatinius santykius su Vatikano po komunistinio režimo, pripažįsta Bažnyčios teisinį asmenį, reguliuoja religinio mokymo klausimus valstybinėse mokyklose.
2. Italijos konkordatas (Laterano sutartys, 1929;
pataisytos 1984) – užbaigė „Romos klausimą“, pripažino Vatikano miestą-valstybę ir apibrėžė katalikų bažnyčios padėtį Italijoje.
3. Vokietijos konkordatas (1933) – bandymas reguliuoti santykius su Trečiuoju Reichu, nors daugelis jo nuostatų vėliau buvo pažeistos nacistų.
Trumpai tariant, konkordatas – oficiali sutartis tarp valstybės ir Katalikų Bažnyčios, nustatanti taisykles jų bendravimui ir bendradarbiavimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.