konjunkcija

Konjunkcija – tai jungtukas, kuris jungia vienarūšius sakinio narius arba dalių sakinius. Tai vienas iš pagrindinių sintaksinių ryšių organizavimo būdų.

Pavyzdžiai:

1. Jungiami vienarūšiai veiksmai:
Jis ir skaito, ir rašo.
(čia „ir“ jungia du veiksmus)

2. Jungiami dalių sakiniai:
Lijo lietus, bet mes vis tiek išėjome.
(„bet“ jungia priešingus sakinius)

Kiti dažni konjunkcijų pavyzdžiai: ir, bei, o, arba, nei, bet, tačiau, kad.

Terminai: konjunkcija

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'konjunkcija' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Konjunkcija – tai jungtukas, kuris jungia vienarūšius sakinio narius arba dalių sakinius. Tai vienas iš pagrindinių sintaksinių ryšių organizavimo būdų. Pavyzdžiai: 1. Jungiami vienarūšiai veiksmai: Jis ir skaito, ir rašo. (čia „ir“ jungia du veiksmus) 2. Jungiami dalių sakiniai: Lijo lietus, bet mes vis tiek išėjome. („bet“ jungia priešingus sakinius) Kiti dažni konjunkcijų pavyzdžiai: ir, bei, o, arba, nei, bet, tačiau, kad.