komutãcija [lot. commutatio — pakeitimas]:
1. ist. V. Europoje vid. amžiais — lažo ir natūrinės duoklės pakeitimas pinigine renta;
ypač paplito Anglijoje;
2. el. srovės krypties keitimas grandinėje;
3. skaičiavimo mašinos derinimas tam tikram uždaviniui spręsti;
4. lingv. žodžių ar sakinių garsinės išraiškos pakeitimas, keičiantis ir jų reikšmę, arba žodžių ar sakinių reikšmės pakeitimas, keičiantis ir jų garsinę išraišką, pvz., pakeitus žodžio „ratas" garsą „r" į garsą „b", atsiranda kitos reikšmės žodis „batas";
kalbotyros metodas, pagrįstas žodžių ar sakinių garsinės išraiškos arba reikšmės pakeitimais.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.