komedija erudita
Komedija erudita – tai mokslinė komedija arba erudicinė komedija, XVI–XVII a. Europos (ypač Italijos) teatro žanras, kuris:
- Pagrįsta literatūriniais šaltiniais (antikinė komedija, mitologija, istorija).
- Rašyta lotynų arba iš lotynų kalbos perimta kalba (pvz., italų).
- Turtinga intelektualiniais ir literatūriniais užuominomis, skirtomis išsilavinusiems žiūrovams.
- Dažnai turėdavo sudėtingą siužetą, veikėjų tipus (pvz., išdidus tarnas, meilužis) ir moralines pamokas.
Pagrindiniai bruožai:
1. Akademiškumas – kūrė dažnai humanistai, mokslininkai.
2. Struktūra – laikėsi antikinių (Plauto, Terencijaus) komedijų taisyklių.
3. Tikslas – ne tik pramogauti, bet ir šviesti, kritikuoti visuomenę per ironiją ir alegorijas.
Pavyzdžiai:
1. Ludovico Ariosto „Spinta“ (La Cassaria, 1508) – viena pirmųjų italų erudicinių komedijų, paremta Plauto tradicija, su sudėtinga meilės intriga.
2. Niccolò Machiavellio „Mandragora“ (La Mandragola, apie 1518) – garsus pavyzdys, kuris, nors ir erudicinis, kritikuoja Florencijos visuomenę, naudoja itališką kalbą ir realius siužetus.
3. Pietro Aretino „Pornografas“ (Il Marescalco, 1533) – erudicinės komedijos, kuri perteikia socialinę satyrą ir naudoja literatūrines formas, pavyzdys.
Svarba: Šis žanras padarė įtaką vėlesniam Europos teatrui (pvz., Molière’ui, Shakespeare’ui), perkeliant antikinius siužetus ir formas į nacionalinius kontekstus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.