Kismetas – tai lietuviškas žodis, kilęs iš turkų kalbos („kısmet“), reiškiančio likimą, dalį, lemiamą atsitiktinumą arba laimę. Dažnai vartojamas kalbant apie netikėtus, lemtingus įvykius ar sutikimus, kurie atrodo nulemti aukštesnių jėgų.
Pavyzdžiai:
1. Romantiniame kontekste:
„Jų susitikimas buvo grynas kismetas – jie atsitiktinai susidūrė knygynėje ir suprato, kad yra skirti vienas kitam.“
2. Kasdienėje kalboje:
„Radau seną draugą, kurio nebučiau matęs dešimt metų, visiškai atsitiktinai – tai tikras kismetas!“
Sinonimai: likimas, dalia, lemtingas atsitiktinumas, laimė, fortūna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.