„Kilvateris“ yra neformalus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, varginantį laiką arba ilgą, nuobodų atstumą.
Tai yra saviškas kalbos žaismas, galbūt kilęs iš žodžių „kilometras“ ir „vargti“ ar panašios asociacijos, kad atstumas ar laikas tampa „kylantis vargas“. Jis dažniausiai vartojamas humoristiniu arba perdėtai skundžiančiu tonu.
Pavyzdžiai:
1. Apibūdinant kelionę:
> „O tuos 50 kilometrų iki kaimo – tai tikras kilvateris, ypač kai kelias grįtąs ir nieko įdomaus aplinkui.“
2. Apibūdinant laukimą ar nuobodų veiklą:
> „Šis susirinkimas – grynas kilvateris. Jau dvi valandas sėdime ir nieko neišsprendžiame.“
3. Perfrazuojant nuobodų darbą:
> „Perkelti šias dėžes iš vieno sandėlio galo į kitą – ne darbas, o kilvateris.“
Svarbu: Šis žodis nėra literatūrinis, jį rasite tik šnekamojoje kalboje, pokalbiuose ar interneto memuose. Jis puikiai perteikia emociją ir nuovargį, susijusį su ilgu ir nuobodu užsiėmimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.