kiklopas

Kiklopas (gr. Κύκλωψ – „apvaliaakis“) – tai graikų mitologijoje vienakių milžinų, turinčių vieną akį kaktoje, gentis. Jie dažniausiai vaizduojami kaip žiaurūs, žmonėles valgantys padarai, gyvenantys atokiose olose ar kalnuose.

Pavyzdžiai:

1. Homero „Odisėjoje“ Odisėjas susiduria su kiklopu Polifemu, kuris užvaldo jo draugus olą ir juos valgo. Odisėjas išsigudrina Polifemą apakinti išdeginta rąstu ir pabėgti, pasislėpęs po avies pilvu.

2. Hesiodo teogonijoje kiklopai (pvz., Arges, Steropas, Brontas) yra dievų padėjėjai – jie sukuria Dzeuso žaibą, Poseidono trišakį ir Hado šalmą-tamsintuvą.

Trumpai: Kiklopas – vienaakis milžinas graikų mite, simbolizuojantis grubią jėgą ir priešpriešą su žmogiškuoju išradingumu.

• Terminai: kiklopas

• Gairės: Mitologijos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Kiklopas (gr. Κύκλωψ – „apvaliaakis“) – tai graikų mitologijoje vienakių milžinų, turinčių vieną akį kaktoje, gentis. Jie dažniausiai vaizduojami kaip žiaurūs, žmonėles valgantys padarai, gyvenantys atokiose olose ar kalnuose. Pavyzdžiai: 1. Homero „Odisėjoje“ Odisėjas susiduria su kiklopu Polifemu, kuris užvaldo jo draugus olą ir juos valgo. Odisėjas išsigudrina Polifemą apakinti išdeginta rąstu ir pabėgti, pasislėpęs po avies pilvu. 2. Hesiodo teogonijoje kiklopai (pvz., Arges, Steropas, Brontas) yra dievų padėjėjai – jie sukuria Dzeuso žaibą, Poseidono trišakį ir Hado šalmą-tamsintuvą. Trumpai: Kiklopas – vienaakis milžinas graikų mite, simbolizuojantis grubią jėgą ir priešpriešą su žmogiškuoju išradingumu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.