„Kibucas“ (hebr. קִבּוּץ) – tai kolektyvinis žemės ūkio ar pramoninis gyvenvietės tipas Izraelyje, pagrįstas bendruomeniniu gyvenimu ir bendra nuosavybe. Kibucai atsirado XX a. pradžioje kaip sionistinis judėjimas, siekiantis sukurti savarankiškas žydų bendruomenes Palestinoje.
Pagrindinės kibuco savybės:
- Bendras turtas ir pajamų paskirstymas.
- Kolektyvinis sprendimų priėmimas.
- Dažnai apima bendrą maitinimą, ugdymą ir socialines paslaugas.
Pavyzdžiai:
1. Kibucas Deganija – pirmasis kibucas, įkurtas 1909 m. prie Galilėjos jūros. Jis laikomas „kibucų motina“ ir iš pradžių buvo orientuotas į žemės ūkį.
2. Kibucas Sasa – įkurtas 1949 m. šiaurės Izraelyje, vėliau išplėtė veiklą į aukštąsias technologijas (pvz., ginkluotės gamybą).
Kibucų reikšmė laikui bėgant kito – daugelis perėjo prie privatizacijos, tačiau jie išlieka svarbiu Izraelio socialiniu ir istoriniu reiškiniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.