"Ketis" lietuvių kalboje reiškia kepurę arba skrybėlę, dažniausiai su briauna, pavyzdžiui, kaip karišką arba uniforminę galvos dangą.
Pavyzdžiai:
1. Kariuomenėje: „Kareiviai dėvėjo žalius ketius su tautinės spalvos ženkleliais.“
2. Istoriniame kontekste: „XVIII amžiaus kavalerijos ketis buvo papuoštas plunksnomis.“
3. Šnekamojoje kalboje: „Užsidėk ketį, saulė kaitina!“ (nors šiuolaikiniame vartojime dažnesnis „skrybėlė“ ar „kepurė“).
Pastaba: Žodis „ketis“ yra senstelėjęs ir retai vartojamas kasdieninėje kalboje. Dažniau sutinkamas literatūroje, istoriniuose tekstuose ar apibūdinant uniformas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.