keinsizmas

„Keinsizmas“ – tai ekonominė teorija ir politika, kurią sukūrė britų ekonomistas John Maynard Keynes (1883–1946). Pagrindinė idėja: vyriausybė turi aktyviai kištis į ekonomiką (per fiskalinę ir pinigų politiką), siekdama stabilizuoti ekonominius ciklus, kovoti su nedarbu ir skatinti paklausą, ypač per recesijas.

Pagrindiniai principai:
1. Veiksminga paklausa – ekonomikos augimą lemia bendroji paklausa (vartojimas, investicijos, vyriausybės išlaidos).
2. Vyriausybės intervencija – per deficitinį biudžetą ir viešąsias investicijas galima sušvelninti ekonomikos nuosmukius.
3. Gamybos apimties ir užimtumo reguliavimas – trumpuoju laikotarpiu rinka ne visada savaime pasiekia pilną užimtumą, todėl reikalingas valdžios kišimasis.

Pavyzdžiai:
1. 2008–2009 m. pasaulinė finansų krizė – daugelis šalių (JAV, Kinija, ES) taikė keinsistinius stimulius: didino vyriausybės išlaidas infrastruktūrai, mažino mokesčius, siekdamos atgaivinti paklausą ir užimtumą.
2. „Naujasis kursas“ JAV (1930 m.) – prezidentas Franklinas Rooseveltas, remdamasis Keynes idėjomis, plėtė viešąjį sektorių, kūrė darbo vietas ir reguliavo finansų rinkas, siekdamas ištraukti šalį iš Didžiosios depresijos.

Trumpai tariant, keinsizmas teigia, kad vyriausybė turi būti aktyvi ekonominio nestabilumo metu, o ne tikėtis, kad rinka viską išspręs savaime.

Įrašas
Paaiškinimas	„Keinsizmas“ – tai ekonominė teorija ir politika, kurią sukūrė britų ekonomistas John Maynard Keynes (1883–1946). Pagrindinė idėja: vyriausybė turi aktyviai kištis į ekonomiką (per fiskalinę ir pinigų politiką), siekdama stabilizuoti ekonominius ciklus, kovoti su nedarbu ir skatinti paklausą, ypač per recesijas. Pagrindiniai principai: 1. Veiksminga paklausa – ekonomikos augimą lemia bendroji paklausa (vartojimas, investicijos, vyriausybės išlaidos). 2. Vyriausybės intervencija – per deficitinį biudžetą ir viešąsias investicijas galima sušvelninti ekonomikos nuosmukius. 3. Gamybos apimties ir užimtumo reguliavimas – trumpuoju laikotarpiu rinka ne visada savaime pasiekia pilną užimtumą, todėl reikalingas valdžios kišimasis. Pavyzdžiai: 1. 2008–2009 m. pasaulinė finansų krizė – daugelis šalių (JAV, Kinija, ES) taikė keinsistinius stimulius: didino vyriausybės išlaidas infrastruktūrai, mažino mokesčius, siekdamos atgaivinti paklausą ir užimtumą. 2. „Naujasis kursas“ JAV (1930 m.) – prezidentas Franklinas Rooseveltas, remdamasis Keynes idėjomis, plėtė viešąjį sektorių, kūrė darbo vietas ir reguliavo finansų rinkas, siekdamas ištraukti šalį iš Didžiosios depresijos. Trumpai tariant, keinsizmas teigia, kad vyriausybė turi būti aktyvi ekonominio nestabilumo metu, o ne tikėtis, kad rinka viską išspręs savaime.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.