katafraktai
Katafraktai (iš gr. kataphraktos – „visiškai apsaugotas“) – tai sunkiųjų raitelių kategorija senovės ir viduramžių karo istorijoje, kurie buvo visiškai šarvuoti (ir raitelis, ir jo žirgas) ir dažnai naudojo ilgus ietis (kontus) kaip pagrindinį ginklą.
Pagrindiniai bruožai:
- Sunkieji šarvai (plokšteliniai arba žvyniniai) žirgui ir raiteliui.
- Ilgos ietys (kontai), kurios laikomos dviejose rankose arba pritvirtinamos prie žirgo.
- Dažnai be skydų (šarvai užtikrino pakankamą apsaugą).
- Naudoti kaip smogianti galia – trenksmas į priešo liniją.
Pavyzdžiai:
1. Partų ir Sasanidų katafraktai (III a. pr. Kr. – VII a.)
– Garsėjo savo sunkiąja kavalerija, kuri sutriuškindavo priešo linijas. Romėnų šaltiniuose minimi kaip labai pavojingi priešininkai.
2. Bizantijos katafraktai (klibanarijai) (VI–XI a.)
– Elito sunkieji raiteliai, ginkluoti kontais ir lankais. Buvo pagrindinė Bizantijos armijos smogiamoji jėga.
3. Rytų Europos katafraktai (pvz., Rusios kunigaikštystės družininkai)
– Naudojo sunkiuosius šarvus ir ilgas ietis, panašiai kaip vakariniai riteriai, bet dažnai su rytietiškais elementais.
Trumpai: Katafraktai – tai sunkiai šarvuoti raiteliai su ilgomis ietimis, sukurti pralaužti priešo gynybą tiesioginiu smūgiu. Jie buvo pirmtakai viduramžių Europos riterių ir turėjo didelę įtakos karo mene Viduriniuose Rytuose, Bizantijoje ir Rytų Europoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.