Kataforėzė – tai retorinė figūra, kai žodis ar posakis vartojamas neįprasta, netikėta vieta arba priešinga įprastai reikšmei, dažnai siekiant sukelti stiprų įspūdį, pabrėžti ironiją ar paradoksą. Tai priešingybė metaforai, kai žodis vartojamas ne pagal savo tiesioginę, o perkeltinę prasmę, bet kataforėzėje šis poslinkis yra itin drąsus, netgi absurdiškas.
Pavyzdžiai:
1. "Mirtis – tai gyvenimo pradžia."
Čia "mirtis" ir "gyvenimo pradžia" sujungiami priešingomis reikšmėmis, kad pabrėžtų filosofinį požiūrį ar paradoksą.
2. "Jo tylėjimas buvo griaustinis."
"Tylėjimas" priskiriamas garsiam, dramatiškam reiškinio ("griaustinio") vaizdui, paryškinant jo intensyvumą.
3. "Šaltis – tai ugnis, kuri sudegina odą."
Šaltis apibūdinamas kaip ugnis, nors tai priešingi reiškiniai – taip perteikiamas ekstremalus šalčio pojūtis.
Kataforėzė dažnai naudojama poezijoje, literatūroje ar oratorinėje kalboje, kad sukurtų ryškų, netikėtą vaizdą ar išryškintų emocinį, filosofinį kontekstą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.